Taigi taigi, rašau jau su sutvarstyta dešine ranka. Šiandien prisidėjau prie Manto (kurio įrašai turbūt ir paskatino šiam žingsniui) ir kitų kolegų tinklaraštininkų, Neatlygintinų kraujo donorų. Būtent šiandien pasitaikė proga, kai kartą metuose, o gal du, į mūsų užkampį Birštoną atrieda VUL Santariškių klinikų kraujo rinkimo brigada.
Na, tai nuėjau kaip ir vienas į jų laikiną būstinę mūsų Kultūros centre, ten jau pridavinėjo pora pažįstamų veidų iš klasės. Vėliau atėjo dar du, kaip pavyzdingi mokiniai.
Santariškių komanda maloni visai pasirodė, užpildžius anketą greit pajungė ir pradėjo seansą. Sužinojau, kad hemoglobinas visai aukštas – 157 g/l, o kraujo grupė, pasirodo, visgi antra. Seansas praėjo visai greitai, o pradžioj dar buvo trumpa silpnumo akimirka užėjus, bet šiaip smagus jausmas.
Nustebino kas, tai kad prieš dar duodant paklausė, kaip noriu duot. Pasakiau, kad už dyką, tai seselė net nustebo, o paskui ir pamačiau, kad visi kiti prieš ir po nesibodi tų 40Lt pasiimt.
O už savo kuklumą gavau maišelį lauktuvių, na, nedavė pasirinkt, kaip koks Nacionalinis kraujo centras, bet visgi jie atvažiuoja čia kaip kaimo valstiečių apšviest, tai vat ką gavau:
- Žalios girios mineralinio 0,5l
- Porą šokoladukų
- Žurnaliuką „Donoras“
- Du standartinius tušinukus
- Vieną ypatingą tušinuką (šitas geras, yra kažkokio raudono skysto, kaip švirkštas su krauju atrodo)
- Du didelius lipdukus ant mašinos „Kraujo donoras KD“
- Tris mažus lipdukus ant mašinos ar dar ko nors „Aš šiandien daviau kraujo“
Viskas vienam kadre (didinasi):
Apskritai, likau patenkintas visu reikalu ir tikiuos ateity pratęst kraujo donoro karjerą. Juolab, kadangi planuoju studijuot, turėtų būt daugiau progų tam.